WOGA (WATER YOGA) – Joga vandenyje
Kiekvienas gali užsiimti joga. Tam nereikia daug vietos, įrangos ar specialios aprangos. Tik reikia stipraus pilnaverčio gyvenimo ilgesio. Joga yra visapusis gyvenimo menas, seniausia kūno, proto ir sielos tobulinimo sistema pasaulyje. Tai metodas, darniai jungiantis judesius, reikalingus fizinei sveikatai, su kvėpavimu ir meditacija, palaikančia proto ramybe.
Šiuo etikos ir sveiko gyvenimo būdu arba priemone mes sustipriname savąjį sąmoningumą ir patiriame neįprastas sąmonės būsenas: ekstazę, nepaprastas galimybes suvokti ir pajusti „tikrovę“, meilę, kuri siekia toliau nei mūsų egoistiškos „reikmės“.
Žodį „woga“ – vandens joga – sugalvojo Zen Shiatsu meistras Harold Dull, pasiūlęs daryti asanas vandenyje, kad kūnas išlaisvėtų ir „suminkštėtų“ prieš Watsu sesiją, bet šis žodis turi ir kitą „tėvą“. Vandens jogos praktika, sukurta G. De Stefani, apima vandenyje atliekamas hatha jogos asanas ir jų variacijas. Vandenyje mūsų kūnas plūduriuoja be jokių pastangų, čia neveikia traukos dėsnis, daug lengviau atlikti asanas ir suderinti kvėpavimą.
Vanduo yra moteriškas simbolis, susijęs su grakštumu ir seksualumu. „Jogos asanos“ vandenyje kartu su „atgimimo technika“ (Rebirthing) vandenyje, gimnastiniu plaukimu, vandens aerobika bei kitomis naujoviškomis povandeninėmis treniruotėmis yra skalsus vaistas, padedantis įveikti stresą ir šio amžiaus susirgimus.
AI CHI – vandens Tai Chi
Ai Či (Ai Chi) – vandens terapijos metodas, jungiantis Tai či chuan (senovinis kinų kovos menas), diafragminį kvėpavimą ir aktyvius judesius su didėjančiu pasipriešinimu vandenyje. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvęs Japonijos olimpinės plaukimo rinktinės treneris Jun Konnosukūrė Ai Chi. Šiuo metu Jun Konno yra Vandens dinamikos instituto (Aqua Dinamics Institute), įsikūrusio Yokohamoje, prezidentas. Ai Chi yra menas, kurio esmę sudaro plastiški, ramūs judesiai šiltame (+ 35° C) vandenyje. Ai Chi panašus į šokamus Tai Chi judesius. „Taki choreografija“ sudaryta iš viena po kitos einančių 19 katų, arba „formų“, kurių kiekviena kartojama 3 kartus.
Sesijos trukmė – 30-60 min. Harmoningi judesiai piešia į apskritimą panašias figūras ir atkartoja kvėpavimo ritmą. Pirmiausia mes išmokstame vienu metu atlikti formas ir judesius, po to – juos sinchronizuoti su mūsų kvėpavimo ritmu, o tuomet – kartojame viską vėl ir vėl, kol pradedame „tikrąjį šokį“, kuris neša mus į ramybės šalis.
Japonai sako: „Žilvičio šakos nelūžta net ir po sniego našta“, tuo tarpu stiprios ir kietos šakos nulūžta. Ai Chi formuoja lankstų kūną ir sielą tam, kad jie „nelūžtų“.
Vienas įdomus faktas: japonų hieroglifas „Ai“ reiškia „meilė“. Taigi Ai Chi yra užuojautos ir meilės sau, visai gamtai ir kitiems, mankšta. Jun Konno aiškina, kuo tai skiriasi nuo Watsu: „Rytų žmonėms patinka delikatūs ir iš vidaus kylantys judesiai; Watsu, nors ir labai populiarus Japonijoje, reikalauja „artumo“ tarp duodančiojo ir gaunančiojo, kas sukelia nepatogumo jausmą daugeliui japonų. Ai Chi mankšta gali būti pirmasis žingsnis link Watsu intymumo“.
JAHAROS technika
Šią masažo techniką sukūrė ir išplėtojo Mario Jahara iš Brazilijos. Ji remiasi paramos, prisitaikymo, išsiplėtimo, lengvumo ir nepastebimumo principais. Jaharos technika – tai nenutrūkstami žiediniai judesiai, derinami su nedidelėmis kūno padėties korekcijomis. Taip pat naudojamas lankstus plūduriuojantis prietaisas, vadinamas „trečiąja ranka“. Specialistas tvirtai laiko kūną. Ši „parama“ kartu su švelniais traukiamaisiais judesiais padeda ištempti nugarą ir atpalaiduoja nervų, raumenų ir skeleto sistemas. Ši masažo technika yra tyli ir meditatyvi. Spaudžiami tam tikri taškai, vyksmas nuoseklus ir tikslus. Jaharos technika buvo sukurta klinikinėms būklėms ir dažnai naudojama vandens reabilitacijos programose. Švelniai tempiant nugarą juntama, kaip išsiplečia kūnas.
WATER DANCE (vandens šokis)
Vandens šokis (vok. Wassertanzen) sukurtas 1987 m. Arjanos Brunschwiler ir Aman Schroter. Kaip ir Watsu, jis pradedamas praktikos dalyvį sūpuojant vandens paviršiuje, kol jis atsipalaiduoja. Tuomet jam duodami nosies spaustukai bei švelniai ir pamažu jis panardinamas po vandeniu. Po kelių sekundžių jis vėl iškeliamas į paviršių ir plukdomas toliau. Ir vėl lėtai ir švelniai nardinamas, kuriamos sekos judesių, vėl iškeliamas. Kadangi žmogui nebereikia laikyti galvos ir įveikti sunkio jėgos, jis plukdomas, tempiamas ir judinamas be galo įvairiai. Į vandens šokį įeina masažo, aikido elementai, delfino ir gyvatės judesiai, apsukimai, kūliavirsčiai, vartymai, šokis ir t. t. Vandens šokis suteikia fizinį palengvėjimą, giliai atpalaiduoja, gali sukelti meditacinę būseną, palaimą ir net regėjimus.
HEALING DANCE (harmonizuojantis šokis)
Harmonizuojantis šokis yra Watsu, vandens šokio, liūliavimo, kūno virpesių ir grynojo judėjimo derinys. Šio metodo kūrėjas yra buvęs klasikinio baleto šokėjas ir Watsu mokytojas Alexander Georgeakopoulus. Jis sujungia vandens šokio laisvumą, užmojį ir trimatiškumą su Watsu atsargumu ir puoselėjimu. Jis remiasi gydomąja judėjimo galia ir natūraliu kūno judėjimu vandenyje. Judesiai yra hidrodinaminiai ir platūs, atliekami darant daugiau kaip dvidešimt „bangų“. Jie suvienyja kūną ir atpalaiduoja „užtvertos energijos srautus“. Švelnūs apkabinimai ir paleidimai, traukimas, ramūs perėjimai ir masažas susijungia į vieną nenutrūkstamą tėkmę. Į kūną grįžta gyvybingumas ir judrumas.
